Vidaus tvarkos taisyklės
PATVIRTINTA
Priekulės PSPC vyr. gydytojos
2009-12-02 .įsakymu Nr. 12-B
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS PRIEKULĖS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO
Vidaus tvarkos taisyklės
1.Bendroji dalis:
1.1.Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau tekste-įstaiga), įsteigta 2002-04-02 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 30. 2002-03-13 užregistruota rajono savivaldybėje, registracijos numeris – VŠ 0201, įstaigos kodas –163730145. Įstaiga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų, Sveikatos priežiūros įstaigų, Nacionalinės sveikatos sistemos ir kitais įstatymais bei Vyriausybės nutarimais, įstaigos įstatais bei šiomis taisyklėmis.
1.2.Įstaigos tipas – viešoji įstaiga;
1.3.Įstaigos veiklos sritis – asmens sveikatos priežiūros nespecializuota ambulatorinė medicinos pagalba;
1.4.Įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau tekste – taisyklės) reglamentuoja įstaigos – Priekulės PSPC ir Drevernos medicinos punkto – bendrą tvarką;
1.5.Darbuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, darbo sutartis, saugos darbe instrukcijos, pareiginės instrukcijos, darbdavio vardiniai aktai (įsakymai) ir šios taisyklės;
1.6.Asmuo, priimamas į darbą, su darbdaviu pasirašo pavyzdinę sutartį, susipažįsta su šiomis taisyklėmis, pareigine instrukcija, saugos darbe instrukcijomis.
2.Įstaigos struktūra:
2.1. Priekulės PSPC Klaipėdos g. 14, Priekulė
2.2. Drevernos medicinos punktas Drevernos kaimas, Klaipėdos r.
3.Darbo laikas:
3.1.Įstaigoje taikomos viena darbo laiko normavimo forma:
3.1.1.penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis;
3.2.Darbo laiko normavimo formų taikymas:
3.2.1.Penkių dienų darbo savaitė su 40 val. savaitine darbo trukme nustatyta: administracijos darbuotojams, ūkio dalies darbuotojams, registratorei;
3.2.2.Penkių darbo dienų savaitė, naudojant sutrumpinta savaitinę darbo trukmę 38 val., nustatyta medicinos personalui, kuriam tai numatoma Žmonių saugos darbe įstatyme, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais ar vyriausiojo gydytojo įsakymu, arba jei tai sulygta darbo sutartyje.
3.3.Įstaigos administracijos ir ūkio dalies darbas pradedamas 700 val., baigiamas 2000 val., su 60 minučių pietų pertrauka – nuo 1200 iki 13ºº val. Prieš poilsio ir švenčių dienas darbas sutrumpinamas viena valanda ir darbas baigiamas 1600 val. (Ši norma taikoma tik tiems darbuotojams, kuriems kitų teisės aktų nėra nustatyta trumpesnė nei 40 valandų darbo savaitė).
3.4.Kiti įstaigos darbuotojai, nepriklausantys 3.3. punkte išvardintoms darbuotojų kategorijoms, dirba pagal iš anksto (prieš dvi savaites) vyriausios slaugytojos sudaryta., vyriausiosios gydytojos patvirtinta ir viešai paskelbta darbo grafiką.
3.5.Darbuotojui draudžiama pasitraukti iš darbo vietos neperdavus savo darbo kitam asmeniui. Jeigu dirbantysis negali atvykti į darbą, apie tai jis privalo pranešti įstaigos vadovui ar kitam vadovaujančiam asmeniui, kuris nedelsiant privalo imtis reikiamų priemonių.
3.6.Darbas virš nustatytos darbo trukmės nelaikomas viršvalandiniu darbu:
- vyriausiajam gydytojui;
- vyriausiajam buhalteriui;
3.7.Viršvalandinis darbas taikomas griežtai laikantis galiojančių įstatymų.
4.Poilsio laikas:
4.1.Padalinių vadovai, sudarydami darbo grafikus, privalo griežtai laikytis paros ir savaitės poilsio režimų. Negali būti patvirtintas toks darbo grafikas, kuriame yra pažeistos įstatymų nustatytos paros ir savaitės poilsio normos.
4.2.Teisę į kasmetines atostogas darbuotojas įgyja išdirbęs šioje įstaigoje 6 mėn. Kasmetinės atostogos jam turi būti suteiktos iki 11 darbo mėnesio pabaigos.
4.3.Tolesniais metais kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Atostogų grafikus sudaro vyriausioji slaugytoja iki kiekvienų metų sausio 15 dienos ir tvirtinami vyriausiosios gydytojos. Iš anksto (prieš penkias d. d.) susitarus tarp darbdavio ir darbuotojo kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ne pagal iš anksto patvirtintą atostogų grafiką.
4.4.Kasmetinės atostogos, jeigu to pageidauja darbuotojas ir tai nekenkia įstaigos interesams, gali būti suteikiamos dviem arba trim dalimis, su sąlyga, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė už 14 kalendorinių dienų, o kiekviena iš likusių atostogų dalių – ne trumpesnės už 7 kalendorines dienas.
4.5.Atlyginimas už kasmetines atostogas darbuotojui išmokamas prieš 3 d.d. iki prasidedant atostogoms.
4.6.Administracijos darbuotojams nustatoma 35 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų trukmė. Kitiems darbuotojams atostogų trukmę reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.
5.Darbo apmokėjimas:
5.1.Kiekvieno įstaigos darbuotojo darbo užmokestis nustatomas pasirašant darbo sutartį;
5.2.Visiems darbuotojams garantuojamas minimalus atlyginimas, kuris mokamas nepriklausomai nuo įstaigos ar jos padalinių rentabilumo ir gaunamų pajamų.
5.3.Įstaigoje nustatytos ir taikomos darbo apmokėjimo formos:
5.3.1.Fiksuoto dydžio pareigybinė mėnesinė alga;
5.3.2.Atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką arba atliktą darbą;
5.3.3.Mišri darbo apmokėjimo forma.
5.4.Konkretus darbo užmokestis nustatomas remiantis gydymo tarybos patvirtintais darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priedų nustatymo nuostatais;
5.5.Jeigu darbuotojas dirba nepilną darbo dieną, jam mokamas atlyginimas lygus proporcingai dirbtam laikui. Tokiu atveju atlyginimas gali būti mažesnis už įstatymų nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą.
5.6.Darbo užmokestis mokamas iki 12 kiekvieno mėnesio dieną.
6.Darbo tvarka padaliniuose:
6.1.Darbo organizavimas Priekulės PSPC :
6.1.1.Už PSPC darbą atsakinga vyr.gydytoja;
6.1.2.Už slaugos darbuotojų ir valytojų darbą atsakinga vyriausioji slaugytoja;
6.1.3.Už minkštą ir kietą inventorių atsakinga vyriausioji slaugytoja;
6.1.4.Poliklinikos dirba nuo 700 iki 1900 val. Personalas dirba pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką;
6.1.5.Šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir poilsio dienomis ir nakties metu poliklinikos nedirba.
6.1.6.PSPC veiklą detalizuoja vyriausiosios gydytojos patvirtinti PSPC nuostatai;
6.3.Darbo ypatumai Drevernos medicinos punkte:
6.3.1.Už medicinos punkto darbą atsakinga bendruomenės slaugytoja ;
6.3.2.Medicinos punktas dirba penkias dienas per savaitę šia tvarka:
- dirba vienas darbuotojas
- pacientus priima medicinos punkto patalpose nuo 8ºº iki 11ºº val. Likusį darbo laiką lanko pacientus ir teikia medicinines paslaugas jų namuose;
6.3.3.Medicinos punkto veiklą detalizuoja vyriausiosios gydytojos patvirtinti medicinos punkto nuostatai;
7.Pacientų kreipimosi gydytis tvarka:
7.1.Kiekvienas asmuo turi teisę keturis kartus per metus pasirinkti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, ar jos padalinį ir gydytoją (prisirašyti). Už vaikus iki 16 metų ir neveiksnius asmenis atitinkamas įstaigas, jos padalinius ir gydytojus renkasi jų tėvai ar globėjai. Asmens pasirinkimas įforminamas pateikus pareiškimą, pasą ar kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą, socialinio draudimo arba privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą.
7.2.Trijų mėnesių terminas gydymo įstaigos ar gydytojo pasirinkimui netaikomas kai asmuo keičia gyvenamąją vietą, kilus konfliktui tarp paciento ir gydančio gydytojo, gydytojui nutraukiant darbo santykius įstaigoje ar kitais išimtiniais atvejais. Asmuo keičianti gyvenamąją vietą apie tai turi pranešti gydančiam gydytojui.
7.3.Administracija gali atsisakyti įrašyti gyventoją į įstaigos sąrašus, jeigu iki jo gyvenamosios vietos yra per didelis atstumas ir dėl to įstaiga negalės užtikrinti visapusiškų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.
7.4.Socialiai draustas asmuo, įrašytas į įstaigos sąrašus, gauna visas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, kurių apimtį reglamentuoja įstatymai, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai bei kiti teisės aktai, nemokamai.
7.5.Socialiai nedraustiems arba prie įstaigos neprisirašiusiems asmenims nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba. Kitos medicininės paslaugos minėtiems asmenims yra mokamos. Paslaugos kainą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
7.6.Ligoniai, atvykę į įstaigą ar jos padalinį, užsiregistruoja registratūroje, kur jam yra suteikiama visa informacija apie dirbančių gydytojų darbo laiką ir vietą, teikiamų procedūrų ir tyrimų sąrašą ir tvarką. Būtinoji medicinos pagalba teikiama be eilės. Planinė pagalba teikiama eilės tvarka, būtina išankstinė registracija.
7.7.Darbo dienomis poliklinikoje registruojami iškvietimai į namus registratūroje iki 12.00 val. (telefonu), paslaugas suteikia šeimos praktikos gydytojai, prie kurių prisirašę ligoniai. Po 12.00 valandos dėl iškvietimo būtinumo pacientai kalbasi tik su šeimos gydytojais . Medicinos punkte iškvietimai į namus registruojami darbo dienomis priėmimo valandomis, paslaugas suteikia bendruomenės slaugytoja darbo valandomis.
7.8.Po įstaigos darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis ligoniai gali kreiptis į Gargždų ligoninės priėmimo kambarį ir Gargždų PSPC GMP, kur jiems (įstaigų tarpusavio susitarimo pagrindu) bus suteikta reikiama medicininė pagalba.
8.Ligonių siuntimo tirti ir gydyti tvarka:
8.1.Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją organizuoja pacientui prevencinę sveikatos priežiūrą, sveikatos tyrimą ir gydymą.
8.2.Jeigu būtina, pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai siunčia ligonius konsultuoti aukštesnio lygio specialistui. Asmuo, gavęs siuntimą, gali laisvai rinktis bet kurią, sudariusią su teritorinėmis ligonių kasomis sutartį šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje ambulatorines ar stacionarines paslaugas teikia siuntime nurodyti II arba III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai specialistai.
8.3.Žala, padaryta pacientui už nepasiuntimą arba už pavėluotą pasiuntimą konsultuoti gydytojui specialistui, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
8.4.Nėščiosioms siuntimai gimdyti išduodami 37-ąją nėštumo savaitę.
8.5.Sanatoriniam-kurortiniam gydymui visais atvejais reikalingas siuntimas ir pažyma, patvirtinanti, kad draudžiamasis tais kalendoriniais metais nesinaudojo sanatoriniu-kurortiniu gydymu.
8.6.Tirti ir gydyti stacionare ligoniai siunčiami tais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės atlikti tai ambulatoriškai.
9.Mokamų ir nemokamų paslaugų teikimas:
9.1.Nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos:
9.1.1.Prie įstaigos gydytojo prisirašiusiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu:
9.1.1.1.asmenims, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (įmonės, ūkinės bendrijos);
9.1.1.2.asmenims, kurie patys moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
9.1.1.3.asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis:
- turintiems teisę gauti bet kurios rūšies pensiją;
- nedirbantiems darbingo amžiaus, užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje, bei nedarbingiems jų šeimų nariams;
- nėščiosioms, bei turinčioms teisės aktų nustatytas motinystės atostogas;
- motinoms (tėvams, jeigu motinos nėra), iki jų vaikams sukaks 8 m., o taip pat motinoms (tėvams, jeigu motinos nėra), auginančioms du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės;
- asmenims iki 18 metų amžiaus;
- bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams;
- valstybės remiamiems asmenims, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą;
- I ir II bei nedirbantiems III grupės invalidams;
- sergantiesiems SAM nustatyto sąrašo ligomis (priedas Nr. 1);
- asmenims, kurių sveikatai pakenkė nusikaltimai, jei šie asmenys teisės aktų nustatyta tvarka yra nukentėjusieji ar liudytojai baudžiamosiose bylose;
- reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir asmenims, nukentėjusiems 1991 m. sausio 13 d. įvykiuose ar kitaip gindami Lietuvos nepriklausomybę;
- asmenims, prisidėjusiems prie Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo;
- buvusiems geto ar mažamečių fašistinio įkalinimo vietų kaliniams;
- kitiems darbingiems, bet Lietuvos Respublikos įstatymais ar Vyriausybės nutarimais priskirti asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis, asmenims.
- Būtinosios tarnybos karių, šaukiamųjų, asmenų, sulaikytų policijos ar esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų, sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto (LR Vyriausybės patvirtinta tvarka);
9.1.2.Būtinoji pagalba, neatsižvelgiant į paciento gyvenamąją vietą, aptarnaujamos teritorijos ribose teikiama visiems Lietuvos Respublikos piliečiams teikiama nemokamai. Užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, būtinoji pagalba teikiama SAM nustatyta tvarka.
9.2.Mokamos medicininės paslaugos:
9.2.1.Asmenims, nepriklausantiems 7.1. sąrašui, pagal SAM patvirtintus įkainius (paslaugų sąrašas ir kainos pridedamos);
9.2.2.Pacientams, turintiems teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jie savo iniciatyva pasirinko brangiau kainuojančias medžiagas, paslaugas, procedūras, tai faktinės ir bazinės kainų skirtumą apmoka pats pacientas, pagal steigėjo patvirtintus įkainius (sąrašas pridedamas);
9.2.3.Paciento pageidavimu papildomi tyrimai, procedūros ar paslaugos, pagal SAM nustatytus ir (arba) steigėjo patvirtintus įkainius (pridedami);
9.3.Privalomos ir kitos profilaktinės apžiūros yra vykdomos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, SAM įsakymų;
9.4. Mokamos nemedicinines paslaugos, kurių nomenklatūra ir kainos patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, teikiamos visiems gyventojams:
9.4.1. Ligonio pervežimas, jam pageidaujant, įstaigos transportu (1 km) - 1,50 Lt;
9.4.2. Dokumento kopijos pagaminimas (vienas A4 formato puslapis) - 0,50 Lt;
9.4.3. Detalus asmens ambulatorinės kortelės išrašo paruošimas pacientui pageidaujant - 15,00 Lt;
9.4.4. Nemedicininės pažymos išdavimas - 3,00 Lt.
10.Pacientų teisės:
10.1.Teisė į sveikatos priežiūrą:
10.1.1.Pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų.
10.1.2.Pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Gydytojai ar slaugos darbuotojai turi gerbti paciento asmens privatumą. Pacientai turi teisę būti gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą, slaugą būtų žiūrima pagarbiai.
10.1.3.Jeigu įstaigos ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams tuo pačiu metu suteikti vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas turi būti mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.
10.1.4.Pacientams turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
10.1.5.Pacientai turi teisę būti prižiūrimi ir numirti pagarboje.
10.2.Teisė į prieinamą sveikatos priežiūrą:
10.2.1.Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Paciento teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nustato Sveikatos draudimo įstatymas.
10.2.2.Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta neatidėliotinai. Jeigu paciento gyvenamojoje vietovėje greitai suteikti būtinąją pagalbą nėra galimybių, įstaigos administracija, gydytojas, į kuriuos kreipėsi pacientas, turi informuoti apie priežastis ir laiką, kurį pacientas turės laukti, kol jam bus suteikta būtinoji medicinos pagalba šioje įstaigoje. Jeigu paciento gyvenamojoje vietovėje tokio rūšies medicinos pagalbos nėra galimybės suteikti, gydantis gydytojas ar įstaigos administracijos atstovas turi informuoti pacientą, kur jis gali gauti būtinąją medicinos pagalbą. Prireikus įstaiga savo lėšomis privalo pervežti pacientą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
10.3.Teisė pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą:
10.3.1.Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklausančią arba priklausančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai.
10.3.2.Ši teisė gali būti ribojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
10.4.Teisė į informaciją:
10.4.1.Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.
10.4.2.Pacientas turi būti informuotas apie gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją.
10.4.3.Pacientas turi būti informuojamas apie sveikatos priežiūros ar slaugos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu toje įstaigoje.
10.4.4.Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informacija pacientui turi būti pateikiama jam suprantama forma paaiškinant specialius medicininius terminus. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.Apie paciento pageidavimą turi būti pažymima jo ligos istorijoje.
10.4.5.Pacientui pageidaujant, turi būti pateikta jo asmens sveikatos istorija ar kiti medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia jį gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas). Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ligos istorijoje.
10.4.6.Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytas jo ligos istorijos ir (ar) kitų dokumentų kopijos.
10.4.7.Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams turi būti pateikta jiems suvokiama forma. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją turi vadovautis nepilnamečio paciento interesais.
10.4.8.Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.
10.5.Teisė atsisakyti gydymo:
10.5.1.Pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita priežiūra ar slauga prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Jeigu yra galimybė, pacientui turi būti pasiūlytas kitas gydymas ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos.
10.5.2.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubią) medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicininė pagalba turi būti suteikta ir be paciento sutikimo.
10.5.3.Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
10.6.Teisė skųstis:
10.6.1.Nepatenkintas sveikatos priežiūra pacientas turi teisę kreiptis į įstaigos administracijos darbuotoją, atsakingą už sveikatos priežiūrą įstaigoje. Administracijos darbuotojas per penkias darbo dienas privalo atsakyti į paciento kreipimąsi.
10.6.2.Pacientas turi teisę apskųsti sveikatos priežiūros įstaigos veiklą Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms kontroliuojančioms institucijoms, teismui.
10.7. Teisė nežinoti:
10.7.1. informacija apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pacientui pateikta prieš jo valią. Paciento, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, valia turi būti patvirtinta paciento parašu paciento medicinos dokumentuose;
10.7.2. aukščiau išdėstytos nuostatos netaikomos, kai, informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių negalima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims. Apie informacijos pateikimą pacientui prieš jo valią pažymima paciento medicinos dokumentuose. Elgesio su pacientu, kuris dėl psichinės ligos nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
10.8. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą:
10.8.1. pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus gali būti renkama pacientų sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti;
10.8.2. sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo bei slaugos priemones įrašomi į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos ir rūšių pacientų medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga;
10.8.3. visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir sveikatos apsaugos ministro tvirtinami teisės aktai. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikta tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią. Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti;
10.8.4. nepilnamečio paciento atstovai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento medicinos dokumentais, jeigu tai neprieštarauja šių taisyklių reikalavimams ir nepilnamečio paciento interesams;
10.8.5. naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiamas paciento asmens privatumas. Pacientų medicinos dokumentuose esančios informacijos panaudojimo tvarką mokslo tikslams nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, o šios informacijos panaudojimo mokymo reikalams tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
10.8.6. užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Be turtinės žalos, pacientui taip pat atlyginama ir neturtinė žala.
10.9.Teisė skųstis:
10.9.1. manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento, teisės, pacientas (jo atstovas) raštu kreipiasi į vyriausiąjį gydytoją. Vyriausiasis gydytojas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 5 dienas privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie nagrinėjimo rezultatus;
10.9.2. nepatenkintas nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.
10.10. Teisė į žalos atlyginimą:
10.10.1. teisę į žalos atlyginimą pacientas įgyja, atsiradus teisės aktais nustatytoms aplinkybėms. Žalos sveikatai atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
11. PACIENTŲ PAREIGOS:
11.1. kreipdamasis į sveikatos priežiūros įstaigą, pacientas privalo turėti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu ir asmenį paliudijančius dokumentus, gaunant nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą – socialinio draudimo pažymėjimą;
11.2. laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių;
11.3. laikytis gydančiojo gydytojo ir slaugytojų nurodymų, siekiant išlaikyti ir(ar) atstatyti sveikatą;
11.4. neeikvoti įstaigos resursų be būtino reikalo;
11.5. pranešti įstaigos vyriausiajam gydytojui ar kitam administracijos atstovui apie pastebėtus pacientų teisių suvaržymus.
12.Pacientų skundų nagrinėjimo tvarka:
12.1.Visi įstaigoje gauti pacientų skundai turi būti užregistruoti ir perduoti vyriausiajai gydytojai.
12.2.Vyriausioji gydytoja, susipažinusi su paciento skundu, nusprendžia kokius veiksmus reikia toliau atlikti – organizuoti vidinį medicininį auditą, patikrinti atskirų darbuotojų ar padalinio veiklą, paskirti komisiją skunde nurodytiems faktams ištirti.
12.3.Atlikus tyrimą, vyriausioji gydytoja, susipažinusi su tyrimo rezultatais įvertina juos ir atsakingus asmenis, patvirtina korekcinius – prevencinius veiksmus rastiems pažeidimams pašalinti, paveda vidaus medicininio audito grupės vadovui per nustatytą laiką registruoti panašaus pobūdžio klaidų registravimą.
12.4.Vyriausioji gydytoja per vieną mėnesį nuo skundo gavimo arba iki nurodytos (esant pavedimams iš kontroliuojančių institucijų) datos informuoja pacientus (arba paslaugų kontrolės institucijas) apie vykdomus korekcinius – prevencinius veiksmus.
12.5.Skundai, gauti kontroliuojančiose institucijose, įstaigoje nagrinėjami tik esant kontroliuojančių institucijų nukreipimui SAM patvirtinta tvarka ir terminais.
13. Darbų sauga. Teisės aktai, reglamentuojantys darbų saugą:
13.1.Už darbų saugą įstaigoje atsakinga, vyriausiosios gydytojos įsakymu paskirtas asmuo atsakingas už darbų saugą;
13.2. Asmuo atsakingas už darbų sauga savo veikloje vadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą, nuostatomis, bei vyriausiojo gydytojo patvirtintais tarnybos nuostatais;
13.3.Jeigu įstaigoje yra profesinė sąjunga, arba jeigu kolektyvo įgalioti asmenys pareiškia pageidavimą, įstaigoje yra kuriamas saugos darbe komitetas, atliekantis teisės aktais reglamentuotas funkcijas;
14.Bendrosios darbuotojų pareigos:
14.1.Įstaigos darbuotojai privalo:
14.1.1.Darbo metu būti tvarkingai apsirengę nustatyto pavyzdžio drabužiais (baltais chalatais) arba darbo rūbais visą darbo laiką;
14.1.2.Būti mandagūs ir dėmesingi pacientų ir kolegų atžvilgiu. Laikytis tarnybinės etikos normų;
14.1.3.Laikytis saugaus darbo reikalavimų;
14.1.4.Ateiti į darbą ir išeiti iš darbo nustatytu laiku. Nedarbo metu darbo vietoje galima būti tik suderinus su padalinio vadovu. Jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių , kuo greičiau apie tai pranešti tiesioginiam viršininkui ar įstaigos vadovui;
14.1.5.Tinkamai atlikti pavestą darbą;
14.1.6.Darbe vadovautis pareiginėmis instrukcijomis, medicinos normomis, kitais teisės aktais ir lokaliniais dokumentais ir šiomis taisyklėmis. Vykdyti teisėtus vadovų nurodymus.
14.2.Įstaigos darbuotojams draudžiama:
14.2.1.Darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems ar apsvaigusiems;
14.2.2.Pavesti savo darbą kitam asmeniui be padalinio vadovo sutikimo;
14.3.Už šių taisyklių nevykdymą ar pažeidinėjimą darbuotojai gali būti baudžiami drausminėmis nuobaudomis.
15.Baigiamosios nuostatos:
15.1.Taisykles tvirtina vyriausioji gydytoja įsakymu, suderinusi su gydymo taryba.
15.2.Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos.
15.3.Taisyklės galioja visiems įstaigoje dirbantiems darbuotojams.
15.4.Su šiomis taisyklėmis privalo susipažinti visi įstaigos darbuotojai, pasirašydami specialiame sąraše.
15.5.Taisyklės keičiamos ir pildomos įstaigos administracijos ar gydymo tarybos iniciatyva.
|
